Atverti
Krepšelyje prekių: 0
Krepšelis

Aldona Andrianova, Natalija Zinkevičienė. Šokdinkim liežuvėlį. Logopedinė mankšta

4.20 EUR

Įvadas
Kalbos garsų tarimas – sudėtingas procesas, kuris ne visiems lengvai pavyksta ir kuriam dažnai reikia paruošiamojo darbo: foneminės klausos ir (ar) motorikos – bendrosios, rankų, kalbinės – lavinimo. Bendrųjų kūno mankštos pratimų daugiau reikia nelankantiems lopšelio-darželio vaikams, ypač turintiems sunkią dizartriją. Į ugdymo programas įtraukiami rankų pirštų pratimai, kurie labai pagerina kalbos raidą. Leidinyje daugiausia vietos skirta artikuliacinei (kalbos padargų) mankštai. Kai kurie pratimai suderinti su bendrosios ir rankų motorikos lavinimu. Kelios užduotys kvėpavimui, balsui, regimajam ir girdimajam suvokimui lavinti.
Leidinys skirtas ne tik logopedams, surdopedagogams ir kt. specialiesiems pedagogams, bet ir auklėtojams, studentams, tėvams. Padėti prisiminti mokėtą kalbą tenka šeimos nariams, jei kurį, nebūtinai vyresnio amžiaus, ištiko galvos trauma ar insultas.
Leidinyje pateikti pratimai gali būti rūpestingų mamų panaudoti profilaktikai, kai mažylis tik bando tarti garsus ar turėtų tai pradėti.
Jaunuoliai, besirengiantys studijuoti aktorinius, vokalo ir pan. mokslus ir jaučiantys dikcijos trūkumus, irgi galėtų miklinti liežuvį pagal leidinio patarimus.
Asmenys, mokantys garsų tarimo ar koreguojantys jau įgytus netaisyklingus įgūdžius, taip pat savarankiškai besimokantys, turi gerai žinoti kalbos aparato sandarą, funkcijas, garsų artikuliaciją (lot. articulo – aiškiai tariu): kalbos padargų padėtį ir judesius tarimo metu. Leidinyje supažindinama su lietuvių kalbos garsų skirstymu, pateikiamu fonetikos specialistų. Atskirų garsų artikuliacija neaprašoma, nes tą galima rasti daugelyje logopedijos leidinių. Juose gausu ir mankštos pratimų, tačiau trūksta žaismingo, mažiesiems prieinamo pateikimo. Įprasta pratimams duoti pavadinimus pagal liežuvio ar kt. organo panašumą į daiktą („adatėlė“ – ilgas liežuvis), gyvūnų judesį („meškis laižosi“). Leidinyje yra pratimų tokiais žinomais pavadinimais, tik pateiktų pagal pačių autorių eiliavimus, susietus su piešiniu. Yra vienodų, tik skirtingai „įpakuotų“ užduočių. Įvairovė ypač svarbi vaikams, turintiems sunkių kalbėjimo sutrikimų, – juos įveikti reikia daug laiko ir pastangų. Autorės tikisi, kad žaismingumas padės ir kalbos ugdytojams, ir jų mokiniams.

Kaip naudotis leidiniu
Leidinio metodinės dalies pradžioje eiliuotu tekstu žaismingai supažindinama su pagrindiniais kalbos padargais – tai pasakėlė apie nykštuką, ją skaitydamas ugdytojas prieš veidrodį demon¬struoja minimas vietas, skatina ir vaiką išsižioti, atlikti judesius liežuviu ir t. t. Pirmą kartą ugdytinis gali tik stebėti, kitą kartą – pats daryti. Mįslės apie dantis, liežuvį sudomins, motyvuos mažylį.
Pirmiausia pateikiami pratimai, reikalingi daugumai: kvėpavimo (pūtimo), lengviausių artikuliacinių judesių žaidimai. Pabaigoje – tie, kurių reikia sudėtingiausios artikuliacijos garsams š, ž, l, r. Griežto nuoseklumo nėra, nes vienam vaikui bus sunkiausias vie-nas garsas, kitam – kitas. Be to, dažnai puslapio herojus „moko“ atlikti kelis pratimus, pvz., Pagrandukas – išpūsti skruostus, juos pasimasažuoti, dantimis liežuvį paspaudyti.
Logopedas ar kt. ugdytojas pirmiausia paskaito eilėraštuką apie gyvūną, jo veiksmą ar daiktą – pratimo simbolį. Daugumos tekstelių gale – pratimo aprašymas ar tik įvadas, kurį reikės ugdytojui pratęsti savais žodžiais. Reikia įsitikinti, ar vaikas suprato tekstą, jei ne – paaiškinti paprasčiau, svarbiausia – parodyti pratimą.
Po eilėraštuko ir paveikslėlio – pratimo (ar kelių) aprašymas neeiliuota forma, kartais keli variantai, kiti pavadinimai, pastabos. Pagrindiniai mankštos pratimai – tie, kurie susieti su eilėraštuku. Ugdytojas gali parinkti pirma atlikti nepagrindinį pratimą, – tada reikės apsieiti be eilėraštuko ar jį keisti. Pvz. „Apkabinimas“: jei pirmiausia planuojame atlikti 3-ią pratimą – liežuvio sukiojimą, tai po žodžių „... jam geras ūpas“ sakome:
Žiūrėk, kaip maskatuoja uodegytę:
Į dešinę, į kairę pusę suka.
Kitą kartą, mokantis pirmojo, t. y. pagrindinio, pratimo, ar kelių, reikės skaityti tekstą, kuriame yra žodžiai „liežuviu apkabinki lūpas“.
Rimuotas tekstas geriau įsimenamas, teigiamai nuteikia, tačiau galima apsieiti ir be jo, kai norime pakeisti žodžius.
Nepagrindiniai pratimai – paskutinieji. Nepagrindiniais jie vadinami sąlyginai, nes ugdyme gali būti svarbiausi. Pvz., ugdytinis gerai geba imituoti kastuvėlį ir adatėlę, bet svarbu didinti liežuvio raumenų tonusą, sukelti pasipriešinimą, todėl reikia pateikti 4-ą.

Leidykla „Lucilijus“.

Naujienų prenumerata
Užsiprenumeruodami, sutinkate gauti naujienlaiškius iš mūsų
Mus rasite
Kontaktai
8 650 30974
vytautas.salavejus@gmail.com
Visos teisės saugomos. © 2018